Kultūra – įsisavinti mąstymo, jausmų ir veiklos būdai, kurie apibūdina visuomenę.  

 Gyvūnų elgesys yra genetiškai užprogramuotas, žmogaus taip pat, bet iki tam tikros ribos. Žmogaus elgesį už šios ribos ir lemia kultūra.

   Kalbos neįmanoma atsieti nuo kultūros – sakoma, kad aukštesnės kultūros tautų kalba sudėtingesnė, žodingesnė, daug daugiau jos raiškos būdų, reikalingų konkrečiai situacijai.

     Kalbą ir kultūrą glaudžiai sieja vadinamieji simboliai, nes simboliai yra daiktai, vaizdai, garsai, žodžiai, veiksmai, turintys kokią nors sutartinę reikšmę, žymintys kokią nors sąvoką, reiškiantys kokią nors idėją. Todėl ir teigiama, kad kalba yra pagrindinė kultūros perdavimo priemonė ir galbūt didingiausias žmonijos laimėjimas.

    Pirma, kalba išreiškiami visi poreikiai – tiek fiziniai, tiek dvasiniai.

     Antra, kalba yra socialinės veiklos įrankis.

     Trečia, kalba leidžia sujungti į vieną socialinį paveikslą dalykus, esančius už tiesioginės aplinkos ribų. 

      Ketvirta, kalba leidžia apibendrinti patyrimą ir perduoti jį iš kartos į kartą.